Pirmininkas: prof. dr. Jurgita Markevičiūtė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, matematika – N 001)

dr. Jolita Bernatavičienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, informatika – N 009)

prof. habil. dr. Vydas Čekanavičius (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, matematika – N 001)

doc. dr. Viktor Skorniakov (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, matematika – N 001)

prof. dr. Martin Wendler (Otto von Guericke universitetas, Vokietija, gamtos mokslai, matematika – N 001)

Šioje disertacijoje plėtojami neparametriniai metodai pakitusiems segmentams (epideminio tipo pokyčiams) aptikti funkcinių stebinių sekose. Tikrinama homogeniškumo hipotezė, kad duomenų skirstinys nekinta, lyginant ją su alternatyva, pagal kurią nežinomame vientisame intervale stebiniai turi kitą skirstinį. Sukonstruotos ir ištirtos trys viena kitą papildančios skenavimo statistikų šeimos: Vilkoksono tipo testai, grindžiami antisimetriškais branduoliais; Lp, arba Cramér-von Mises tipo, statistikos, grindžiamos empirinio proceso integraliniais prieaugiais; ir RKHS atstumo testai, grindžiami branduolio vidurkio įterpiniais. Visos trys šeimos taikomos realių įvykių sekoms, gautoms pritaikius Brauno (Itô), L2 normos ir C tipo didžiausios sklaidos projekcijas. Kiekvienai šeimai, esant teisingai nulinei hipotezei, išvesti ribiniai skirstiniai - Brauno tilto ir Vynerio paklodės tipo Gauso procesų funkcionalai; taip pat nagrinėjama svorių klasė, reguliuojanti jautrumą trumpiems ir ilgiems segmentams. Monte Karlo eksperimentais kalibruotas testų dydis ir palyginta jų galia esant skirtingų struktūrų alternatyvoms. Šeimos pasirodė viena kitą papildančios: kiekviena efektyviausia tam tikros struktūros alternatyvai. Metodologija pademonstruota taikant ją Lietuvos elektros balansavimo kainų duomenims: aptikti epideminio tipo pokyčiai, kurie išlieka stabilūs taikant skirtingus testus.