Esės apie elgsenos aplinkos ekonomiką, taikomą energijos ir gamybos efektyvumui
Informacija apie disertacijos gynimą
- Doktorantas:
- FISSHA ASMARE MARYE
- Skelbianti institucija:
- Vilniaus universitetas
- Parengta institucijoje:
- Vilniaus universitetas
- Gynimo data ir laikas:
- 2023-05-29 15:00
- Gynimo vieta:
- VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete 402 auditorijoje ir hibridiniu būdu (Saulėtekio al. 9, II rūmai, Vilnius)
- Disertacijos pavadinimas:
- Esės apie elgsenos aplinkos ekonomiką, taikomą energijos ir gamybos efektyvumui
- Mokslo, meno kryptis:
- (S 004) Ekonomika (buv. 04 S)
- Vadovas:
- Mokslinis vadovas – doc. dr. Andrius Kažukauskas (Vilniaus universitetas, ekonomika – S 004). Mokslinė konsultantė – prof. dr. Jūratė Jaraitė-Kažukauskė (Vilniaus universitetas, ekonomika – S 004).
Disertacijos gynimo taryba
Pirmininkas: prof. dr. Tomas Baležentis (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika –S 004),
doc. dr. Rimvydas Baltaduonis (Getysburgo koledžas, JAV, socialiniai mokslai, ekonomika –S 004),
doc. dr. Giedrė Dzemydaitė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – S 004),
doc. dr. Justina Klimavičiūtė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika –S 004),
doc. dr. Mattias Vesterberg (Umea universitetas, Švedija, socialiniai mokslai, ekonomika –S 004).
- Su disertacija galima susipažinti:
- Vilniaus universiteto bibliotekoje ir VU interneto svetainėje adresu: https://www.vu.lt/naujienos/ivykiu-kalendorius
- Su disertacija galima susipažinti adresu:
- https://is.vu.lt/pls/pub/ivykiai.ivykiai_prd?p_name=222F247AB6291C5EEB47B06590B497E9/MARYE%20Fissha%20Asmare.pdf
- Skelbimą pateikė:
- Vida Dubonienė, (5) 2687095; 865556705, vida.duboniene@cr.vu.lt
- Pateikimo data:
- 2023-05-03
- Doktorantūros baigimo data:
- 2023-07-01
Anotacija
Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos yra dvi viena kitą papildančios XXI a. klimato politikos kryptys. Pagrindiniai šios disertacijos tikslai – išmatuoti nekaininių priemonių poveikį energijos taupymui namų ūkių sektoriuje ir įvertinti prisitaikymo prie klimato kaitos strategijų įtaką žemės ūkio gamybos efektyvumui. Šiems tikslams pasiekti atlikti keturi savarankiški tyrimai, jie aprašyti atskiruose šios disertacijos skyriuose. Atliekant tyrimus naudoti eksperimentiniai ir kvazieksperimentiniai metodai, tokie kaip skirtumų metodas (angl. difference in differences, DID) ir panašiausių atvejų analizė (angl. propensity score matching, PSM).
Pirmojo tyrimo rezultatai atskleidė, kad išmaniųjų skaitiklių įgalintas informacijos apie valandinį elektros energijos suvartojimą prieinamumas sumažina Lietuvos namų ūkių suvartojimą vidutiniškai 0,661 kWh (arba 8,6 %) per dieną. Antrojo tyrimo rezultatai, kurie yra grįsti eksperimentu atliktu Švedijoje, parodė, kad panašių namų ūkių (kaimynų) palyginimo informacijos apie elektros energijos suvartojimą teikimas turi ne tik tiesioginį efektą elektros energijos suvartojimui bet turi ir reikšmingą teigiamą šalutinį poveikį kitoms daug energijos reikalaujančioms veikloms, t.y. karšto vandens suvartojimui ir būsto šildymui. Trečiame tyrime, kuris buvo atliktas remiantis Lietuvos namų ūkių apklausa, buvo nustatyta, kad finansinis raštingumas kartu su energetiniu raštingumu reikšmingai didina tikimybę, kad renovuotino daugiabučių namų būsto savininkai investuos į savo būsto modernizavimą. Ketvirtame tyrime dėmesys skiriamas Etiopijos neprekiniams žemės ūkiams ir jų galimoms gamybinėms strategijoms prisitaikant prie sparčios klimato kaitos. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tinkamesnių augalų veislių naudojimas ir vandens resursų saugojimas, padidino šių ūkių techninį efektyvumą apie 12%.
Pirmojo tyrimo rezultatai atskleidė, kad išmaniųjų skaitiklių įgalintas informacijos apie valandinį elektros energijos suvartojimą prieinamumas sumažina Lietuvos namų ūkių suvartojimą vidutiniškai 0,661 kWh (arba 8,6 %) per dieną. Antrojo tyrimo rezultatai, kurie yra grįsti eksperimentu atliktu Švedijoje, parodė, kad panašių namų ūkių (kaimynų) palyginimo informacijos apie elektros energijos suvartojimą teikimas turi ne tik tiesioginį efektą elektros energijos suvartojimui bet turi ir reikšmingą teigiamą šalutinį poveikį kitoms daug energijos reikalaujančioms veikloms, t.y. karšto vandens suvartojimui ir būsto šildymui. Trečiame tyrime, kuris buvo atliktas remiantis Lietuvos namų ūkių apklausa, buvo nustatyta, kad finansinis raštingumas kartu su energetiniu raštingumu reikšmingai didina tikimybę, kad renovuotino daugiabučių namų būsto savininkai investuos į savo būsto modernizavimą. Ketvirtame tyrime dėmesys skiriamas Etiopijos neprekiniams žemės ūkiams ir jų galimoms gamybinėms strategijoms prisitaikant prie sparčios klimato kaitos. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tinkamesnių augalų veislių naudojimas ir vandens resursų saugojimas, padidino šių ūkių techninį efektyvumą apie 12%.