PYKČIO, BAIMĖS ir GĖDOS jausmai lietuvių kalboje iš kognityvinės ir kultūrinės perspektyvos
Informacija apie disertacijos gynimą
- Doktorantas:
- MONIKA BOGDZEVIČ
- Skelbianti institucija:
- Vilniaus universitetas
- Parengta institucijoje:
- Vilniaus universitetas
- Gynimo data ir laikas:
- 2020-10-19 15:00
- Gynimo vieta:
- VU Filologijos fakulteto V. Krėvės auditorijoje (Universiteto g. 5, LT-01131, Vilnius)
- Disertacijos pavadinimas:
- PYKČIO, BAIMĖS ir GĖDOS jausmai lietuvių kalboje iš kognityvinės ir kultūrinės perspektyvos
- Mokslo, meno kryptis:
- (H 004) Filologija (buv. 04 H)
- Vadovas:
- prof. dr. Kristina Rutkovska (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).
Disertacijos gynimo taryba
Pirmininkas: prof. dr. Irena Smetonienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
prof. dr. Jerzy Bartmiński (Liublino Marijos Kiuri-Sklodovskos universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
doc. dr. Aleksej Burov (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
doc. dr. Kinga Geben (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
dr. Daiva Vaitkevičienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, humanitariniai mokslai, etnologija – H 006).
- Su disertacija galima susipažinti:
- Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekoje ir VU interneto svetainėje adresu: https://www.vu.lt/naujienos/ivykiu-kalendorius
- Su disertacija galima susipažinti adresu:
- https://is.vu.lt/pls/pub/ivykiai.ivykiai_prd?p_name=C237B724B8AF2DB8364EFA218112A1F0/BOGDZEVIC%20Monika.pdf
- Skelbimą pateikė:
- Vida Dubonienė, (5) 2687095; 865556705, vida.duboniene@cr.vu.lt
- Pateikimo data:
- 2020-10-01
- Doktorantūros baigimo data:
- 2019-09-30
Anotacija
Darbe tiriami PYKČIO, BAIMĖS ir GĖDOS konceptai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje. Tyrime siekiama parodyti, kokias žinias ir patirtis lietuvių kalbinės ir kultūrinės bendruomenės atstovai sieja su šiuos jausmus pavadinančiais leksiniais vienetais, kokius leksinius vienetus pasirenka emocinei savijautai reikšti ir vertinti. Tyrimas vykdomas, taikant kompleksinę tyrimų metodiką, kurios branduolį sudaro analitinis-aprašomasis ir adaptuotas Liublino etnolingvistikos tyrėjų naudojamas S-A-T metodas. Atkuriant PYKČIO, BAIMĖS ir GĖDOS jausmų kalbinius ir kultūrinius vaizdus, disertacijoje laikomasi pagrindinių kognityvinės etnolingvistikos teorinių prielaidų bei kalbos pasaulėvaizdžio rekonstrukcijos principų. Pateikiami trumpi psichologiniai ir filosofiniai jausmų portretai, tiriami leksikografiniai duomenys, paremijos ir tekstinė medžiaga (literatūrinio, publicistinio, politinio, ideologinio-istorinio ir religinio diskursų duomenys), jausmų aksiologinis vaizdas bei konceptualiosios metaforos. Surinktos medžiagos pagrindu atkuriamos konceptualiosios PYKČIO, BAIMĖS ir GĖDOS jausmų kategorijos, pažinimo veikla paremtos bazinės šių jausmų suvokimo schemos ir kultūriškai konotuoti, lietuvių pasaulėjautai priskirtini, jų variantai – kognityviniai modeliai. Pastarieji yra sudėtingos žinių ir patirčių sistemos, lietuvių sąmonėje sužadinamos konkrečiame komunikaciniame akte ir kultūriniame kontekste pavartojus pykčio, baimės ir gėdos leksinėms šeimoms priklausančius vienetus ir kalbines konstrukcijas. Atskleidus PYKČIO, BAIMĖS ir GĖDOS kalbinės konceptualizacijos ypatumus ir tendencijas, pateikiamos leksemų pyktis, baimė ir gėda kognityvinės definicijos.