close close
menu
LT arrow_drop_down LT LT EN

Pabaisko mūšis 1435 m. Lūžio metai Lietuvos valstybingumo raidoje

Informacija apie disertacijos gynimą

Doktorantas:
Tomas Baranauskas
Skelbianti institucija:
Vytauto Didžiojo universitetas
Parengta institucijoje:
Vytauto Didžiojo universitetas
Gynimo data ir laikas:
2018-08-28 14:00
Gynimo vieta:
Vytauto Didžiojo universitete, (V. Putvinskio g. 23-313, Kaunas).
Disertacijos pavadinimas:
Pabaisko mūšis 1435 m. Lūžio metai Lietuvos valstybingumo raidoje
Mokslo, meno kryptis:
(H 005) Istorija ir archeologija (buv. Istorija 05 H)
Vadovas:
Mokslinis konsultantas - prof. dr. Jonas Vaičenonis (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, istorija 05 H)

Disertacijos gynimo taryba

Pirmininkas: prof. dr. Jūratė Kiaupienė (Lietuvos istorijos institutas, humanitariniai mokslai, istorija 05 H)

dr. Marius Sirutavičius (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, istorija 05 H);

prof. dr. Vaida Kamuntavičienė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, istorija 05 H);

prof. habil. dr. Lidia Korczak (Krokuvos Jogailaičių universitetas, humanitariniai mokslai, istorija 05 H);

prof. dr. Rita Regina Trimonienė (Šiaulių universitetas, humanitariniai mokslai, istorija 05 H).

Su disertacija galima susipažinti:
Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo ir Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekose
Skelbimą pateikė:
Karolina Čepurnienė, 8 37 327946 , k.cepurniene@mt.vdu.lt
Pateikimo data:
2018-07-10
Doktorantūros baigimo data:
2018-08-29

Anotacija

Disertacijoje nagrinėjamas 1435 m. rugsėjo 1 d. įvykęs Pabaisko (Ukmergės, Šventosios) mūšis, kuriame Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio kariuomenė drauge su lenkų pagalbiniais pulkais įveikė jo konkurento Švitrigailos ir jam talkinusio Vokiečių ordino Livonijos krašto magistro kariuomenę. Į mūšį žiūrima keliais aspektais – nagrinėjami ir jo karybiniai aspektai, kaipo kariuomenių dydžiai (autoriaus manymu, buvę 15 tūkst. Žygimanto ir 20 tūkst. Švitrigailos karių), jų išsidėstymas ir veiksmai mūšio lauke, o taip pat – ir mūšio politiniai tikslai bei vieta Lietuvos valstybingumo raidoje. Prielaidas kilti 1432–1438 m. vidaus karui Lietuvoje, kurio baigtį nulėmė Pabaisko mūšis, sudarė dar 1429 m. iškelta Vytauto karūnavimo idėja ir su ja susiję Jogailos dinastiniai planai, nesutapę su Lenkijos diduomenės siekiais. Prasidėjęs kaip dinastinis konfliktas, 1434 m. karas įgavo ir socialinį bei etninį aspektus, kuomet, siekdamas sutelkti LDK visuomenę apie save, Žygimantas Kęstutaitis Trakų privilegijoje sulygino lietuvių ir rusėnų bajorijos socialines teises ir suteikė naujų teisių Lietuvos bajorijai. Šis posūkis suteikė dinastiniam konfliktui vertybinį aspektą, o pergalė Pabaisko mūšyje reiškė ir šios Žygimanto politikos pergalę, kuri, savo ruožtu, lėmė tolesnę Lietuvos valstybės raidą ir lietuvių bei rusėnų visuomenių sintezę joje. Pabaisko mūšis išsiskiria iš kitų viduramžių Lietuvos mūšių tuo, kad tai buvo visų pirma kova ne su išorės priešais, o kova dėl tolesnės Lietuvos vidaus raidos krypties.