close close
menu
LT arrow_drop_down LT LT EN

Ekstremalių įvykių rizikos vertinimo kartografinės informacijos sistemos kūrimo metodologija

Informacija apie disertacijos gynimą

Doktorantas:
KĘSTUTIS PAPŠYS
Skelbianti institucija:
Vilniaus universitetas
Parengta institucijoje:
Vilniaus universitetas
Gynimo data ir laikas:
2013-02-15 14:00
Gynimo vieta:
Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Didžiojoje auditorijoje (214 kab.) (M.K. Čiurlionio 21/27, LT-03101,Vilnius)
Disertacijos pavadinimas:
Ekstremalių įvykių rizikos vertinimo kartografinės informacijos sistemos kūrimo metodologija
Mokslo, meno kryptis:
(N 006) Fizinė geografija (buv. 06 P)
Vadovas:
prof. dr. Giedrė BECONYTĖ (Vilniaus universitetas)

Disertacijos gynimo taryba

Pirmininkas: doc. dr. Darijus VETEIKIS (Vilniaus universitetas)

prof. habil. dr. Algimantas ČESNULEVIČIUS (Lietuvos edukologijos universitetas)

prof. habil. dr. Paulius KAVALIAUSKAS (Vilniaus universitetas)

prof. habil. dr. Algimantas ZAKAREVIČIUS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas)

prof. dr. Egidijus RIMKUS (Vilniaus universitetas)

Oficialieji oponentai

prof. dr. Eimuntas Kazimieras PARŠELIŪNAS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas)

doc. dr. Donatas PUPIENIS (Vilniaus universitetas)

Su disertacija galima susipažinti:
Vilniaus universiteto ir Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instiutuo bibliotekose
Skelbimą pateikė:
Vida Dubonienė, (5) 2687095;   865556705, vida.duboniene@cr.vu.lt
Pateikimo data:
2013-01-16

Anotacija

Disertacijoje aprašoma ekstremalių įvykių vertinimo kartografinės informacinės sistemos kūrimo metodologija. Analizuojamos pasaulyje egzistuojančios kompleksinės rizikos vertinimo sistemos išryškinami jų trūkumai ir privalumai. Atliktos analizės pagrindu sukuriama originali daugeliu duomenų šaltinių pagrįsta kompleksinio rizikos vertinimo metodologija ir aprašoma autoriaus suprojektuota informacinė sistema leidžianti vertinti ekstremalių įvykių grėsmes ir riziką.
Sukurta metodologija apima kartografinės informacinės sistemos sudedamųjų dalių kūrimo ir diegimo metodiką. Aprašomi sistemos veikimui reikiamų duomenų tipai, jų surinkimas, ekstremalių įvykių duomenų bazės kaupimo principai, sukuriamas ekstremalių įvykių grėsmių skaičiavimo ir kelių grėsmių apjungimo į vieną sintetinę grėsmę modelis. Aprašomas rizikos ir grėsmės santykis ir rizikos vertinimo metodologija.
Disertacijoje taip pat pateikiama visos sistemos, veikiančios Lietuvos geografinės informacijos infrastruktūroje, ir integruotos Lietuvos erdvinės informacijos portale projektas. Sistema išbandyta su Lietuvoje pasiekiamais ir realiai egzistuojančiais erdvinių duomenų rinkiniais. Pateikiami eksperimento metu gauti rezultatai, rodantys padidintų geologinių ir meteorologinių rizikos rajonus Lietuvoje.
Darbo pabaigoje pateikiamos metodologinės ir praktinės išvados apie metodų ir sistemos pritaikymą, patikimumą ir atitikimą standartams.